01

Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų ir kultūros paveldo vietovių specialieji bei detalieji planai, laikinieji reglamentai

Paslaugos
02

Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tyrimai, specialioji (paveldosauginė) projektų ekspertizė

Paslaugos
03

Projekto vykdymo priežiūra bei mokslinis vadovavimas kultūros paveldo objektų tvarkymo darbams

Paslaugos
04

Istoriniai interjerai – restauravimo, atkūrimo projektai

Paslaugos
05

Naujų ir rekonstruojamų pastatų projektai istorinėje aplinkoje

Paslaugos
06

Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų projektavimas

Paslaugos
07

Specialioji (paveldosauginė) projektų ekspertizė


Paslaugos

Valdovų rūmų rekonstukcijos projektas

Projekto pavadinimas:  Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų kompleksas, Katedros a. 4, Vilnius. Atkūrimo projektas.

Statytojas: Vį Vilniaus pilių direkcija. Direktorius S. P. Andrašėnas

Generalinis rangovas:  AB „Panevėžio statybos trestas“ ir partneriai TŪB „Vilniaus papėdė“. Direktorius A. Bertašius

Tyrėjas:  Všį. Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“. Direktorius E. Kauklys

Projektuotojas:  UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“. Direktorius A. Steponavičius

Komplekso projekto vadovas:  R. Bitovtas, iki 2008 m. – R. Grigas.

  • Projekto įgyvendinimo komanda

    Projekto koordinatorius: A. Katilius

    Projekto mokslinis vadovas: dr. N. Kitkauskas

    Projektų vadovė: objektai 01 (Pietų korpusas), 02 (Vakarų korpusas) – V. Povilauskaitė

    Projekto vadovas: objektas 03 (Šiaurės vakarų ir Šiaurės korpusai) – R. Bitovtas

    Projekto vadovas: objektas 04 (Rytų korpusas) – V. Grinčelaitis

    Projektų vadovė: objektas 05 (Rūmų kiemas su požemine dalimi ir ekspoziciniai rūsiai) – R. Klimavičienė

    Projekto dalių vadovas: architektūrinė ir restauracinė dalys – E. Purlys

    Projekto dalies vadovė: istoriniai interjerai – V. Povilauskaitė

    Projekto dalių vadovas: parodų, konferencijų, teatralizuotų renginių ir viešojo maitinimo patalpų interjerai – M. Šaliamoras

    Projekto dalies vadovas: sklypo planas – J. Balkevičius

    Autorinis architektų kolektyvas: J. Balkevičius, R. Bitovtas, L. Biveinytė, R. Grigas, R. Grigienė, V. Grinčelaitis, A. Katilius, R. Klimavičienė, V. Povilauskaitė, E. Purlys, M. Šaliamoras ir kt.

    Dizaineriai, dailininkai: J. Gerulaitis, A. Každailis ir kt.


  • Projektavimo subrangovai

    UAB „Audiotonas“, UAB „Geostatyba“, Kęstučio Ablašinsko PĮ „Kaldis“, UAB „Elvora“, UAB „CAD ir F Projektservisas“, A. Javičiaus projektavimo įmonė, UAB „Pro Domo Sua“, UAB „Elsis biuro sistemos“, UAB „Fisanta“, VšĮ Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“, UAB „Girba“, UAB „Inžineriniai projektai“, UAB „Info-tec projektas“, UAB „Numas“, UAB „Šviesos studija“, UAB „Statybos inžinierių grupė“, PĮ „Šilventa“.

Praėjusio amžiaus devintame dešimtmetyje, Vilniuje pastačius naujus Pionierių ir moksleivių rūmus, esamą XIX a. pastatą Gedimino kalno papėdėje, kuriame keturis dešimtmečius veikė Pionierių rūmai, buvo numatyta pritaikyti numatomam steigti Tautų draugystės muziejui. Tuo metu, vadovaujantis Kultūros paminklų apsaugos įstatymu, poįstatyminiais aktais ir jau nusistovėjusia praktika, klasicizmo ir istorizmo laikmečio pastato kapitalinio remonto ir pritaikymo naujai funkcijai projektavimo darbus buvo galima pradėti tik atlikus kompleksinius mokslinius tyrimus.


XIX a. pastatas, t. y. numatomi į Tautų draugystės muziejų rekonstruoti Pionierių rūmai, buvo pastatytas pilių teritorijoje, nugriovus Žemutinės pilies reprezentacinius rūmus. Pradėjus natūros tyrimus paaiškėjo, kad dalis tiriamojo pastato rūsių išliko iš Žemutinės pilies užstatymo ir tęsiasi už tiriamojo pastato ribų. Senųjų mūrų fragmentai, apardyti ir aptašyti, inkorporuoti į XIX a. pastato pirmojo aukšto sienas, o mūrijant naujas sienas pakartotinai naudotos nuardytų pilies statinių plytos. Tapo akivaizdu, kad XVIII–XIX amžių riboje nugriautos Žemutinės pilies mūrų atskiri fragmentai išliko net ir virš dabartinio žemės paviršiaus, o kelių metrų storio griuvenų sluoksnis ir kultūrinis sluoksnis slepia gausias LDK laikų pilių mūrinio bei ankstesnio medinio užstatymo liekanas, begalę archeologijos radinių. Nauji duomenys ne tik papildė turimas istorijos žinias, bet ir vertė keisti iki tol formuotą požiūrį į LDK laikų karaliaus dvaro buitį, kultūrinę aplinką. Tyrimai buvo plečiami, ryškėjo atskirų laikotarpių pilies skirtingos konfigūracijos užstatymas. Prasidėjus Sąjūdžiui, Tautų draugystės muziejaus idėja virto nebeaktualia, tautinio sąmoningumo pakilimo dvasiai atitiko caro nugriautų Žemutinės pilies Valdovų rūmų atkūrimo idėja. Atkastos renesansinių rūmų pietinio korpuso rūsių liekanos, grindiniai, ankstesnio užstatymo mūrai buvo uždengti apsaugai nuo kritulių laikinais angarais, gausiai lankomi tiek specialistų, tiek ir plačiosios visuomenės. Vyko platus auklėjamasis, aiškinamasis darbas, organizuojami senosios muzikos koncertai, teatralizuoti renginiai. Vadinamoji „Vilniaus Pompėja“ darė didžiulį įspūdį, tapo neatsiejama sudėtine Vilniaus kultūrinio gyvenimo dalimi.


LDK Valdovų rūmų atkūrimo idėja susilaukė daug šalininkų ir priešininkų. Virė karštos diskusijos. Laikinas rūmų liekanų uždengimas negalėjo jų apsaugoti nuo temperatūros svyravimų, grunto drėgmės, atviri istoriniai mūrai iro, trupėjo. Jų išsaugojimui buvo būtina sukurti reikiamą mikroklimatą, t. y. turėjo atsirasti statinys istorinėje pilių teritorijoje.


Buvo konstatuota, kad Valdovų rūmų atkūrimas – tinkamiausias būdas išsaugoti ir eksponuoti surastas rūmų liekanas. Kristalizuojant atkūrimo idėją, buvo rengiamos įvairios programos, surengtas atkūrimo koncepcijos konkursas, suformuluoti pagrindiniai paminklosauginiai ir funkciniai reikalavimai. Buvo tęsiami archeologijos ir architektūros tyrimai.


Prezidento kreipimusi ir Vyriausybės nutarimais Vilniaus pilims buvo skiriama daug dėmesio ir lėšų. Buvo atlikti dideli tvarkymo darbai Vilniaus pilių teritorijoje: konservuota Aukštutinė pilis, restauruoti, atkurti ir pritaikyti muziejų poreikiams Senojo arsenalo šiaurės ir vakarų korpusai, pilies gynybinės sienos dalis iš šiaurės pusės, kiti pastatai – pilių kompleksas iš šiaurės pusės įgavo deramą vaizdą.


2000-aisiais metais buvo priimtas Lietuvos Respublikos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties įstatymas, 2001-aisiais Vyriausybė patvirtino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepciją – buvo priimtas politinis sprendimas: rūmai turi būti atkurti iki 2009 metų. Kartu nubrėžtos rūmų atkūrimo gairės.

Remiantis kompleksinių tyrimų duomenimis, rekomendaciniais ir direktyviniais dokumentais bei buvusių patalpų erdvių atkūrimo principais, atkuriamą planinę erdvinę struktūrą galima suskirstyti į zonas:


Autentiškos, išlikusios buvusių patalpų erdvės (patalpų erdvės, apribotos išlikusiomis autentiškomis atitvarinėmis konstrukcijomis).

Autentiškos patalpų erdvės, remiantis natūros tyrimais restauruotos ir papildytos trūkstamais konstruktyvais (patalpų erdvės, apribotos atitvarinėmis konstrukcijomis – išlikusiomis autentiškomis ir naujomis, atkurtomis remiantis natūros tyrimų išvadomis).

Atkuriamos patalpų erdvės, artimos galėjusioms būti, – hipotetinės (patalpų erdvės, atkurtos remiantis kompleksinių tyrimų išvadomis: radinių analize, istoriografija, ikonografija, analogais).


3.1. Patalpos atkuriamos siekiant sukurti tam tikro istorijos laikmečio aplinkos tikroviškumo įspūdį – kompleksinių tyrimų išvadomis pagrįsta hipotezė.


3.2. Patalpų erdvės atkuriamos iš dalies, vengiama istorinio tikroviškumo įspūdžio – pagrindimui nepakanka kompleksinių tyrimų duomenų – „pilotažinė“ hipotezė.


Buvusios patalpų erdvės sąlyginai atžymimos, jų neatkuriant (patalpų erdvės neapribotos atitvarinėmis konstrukcijomis. Buvusią patalpos erdvę galima įsivaizduoti iš eksponuojamų autentiškų liekanų ir jų papildymo sąlyginiais šiuolaikiniais architektūros ar konstrukcijų elementais).

Buvusios patalpų erdvės neatkuriamos (prioritetas skirtas įvairių rūmų egzistavimo laikotarpių liekanų eksponavimui; kurio nors laikotarpio buvusių erdvių atkūrimas prieštarautų paminklosauginiams rekomendaciniams ir nurodantiems dokumentams. Formuojama šiuolaikinė erdvė, skirta įvairių laikotarpių rūmų liekanų eksponavimui ir panaudojama šiuolaikinei funkcijai).

Patalpų erdvės, kuriamos pritaikant rūmus šiuolaikinei funkcijai.


6.1. Erdvės, nefunkcionavusios rūmų istorinėje būtyje. Rūmų egzistavimo įvairių laikotarpių liekanų eksponavimui, šiuolaikinei funkcijai ir jos techniniam aptarnavimui skirtos patalpos įrengiamos atkuriamo buvusių rūmų tūrio pastogėse, priestatuose už buvusių rūmų tūrio ribų, virš ir žemiau žemės paviršiaus.


6.2. Buvusios rūmų erdvės, transformuojamos pritaikant šiuolaikinei funkcijai.


Kultūros ministrės įsakymu Nr. 357 (2002-10-02) pavesta Lietuvos dailės muziejaus direktoriui R. Budriui parengti atstatomų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų interjerų atkūrimo ir pritaikymo reprezentacinėms, muziejinėms ir edukacinėms funkcijoms programą ir pateikti ją kultūros ministrui tvirtinti. Dailės muziejui bendradarbiaujant su autoriniu kolektyvu, buvo parengti šios programos metmenys, kuriems pritarta LDK Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepcijos įgyvendinimo koordinacinės komisijos posėdyje. Metmenys pridedami. Šios programos pagrindu bus toliau rengiamas Rūmų pritaikymo šiuolaikinei funkcijai projektas.

Praėjusio amžiaus devintame dešimtmetyje, Vilniuje pastačius naujus Pionierių ir moksleivių rūmus, esamą XIX a. pastatą Gedimino kalno papėdėje, kuriame keturis dešimtmečius veikė Pionierių rūmai, buvo numatyta pritaikyti numatomam steigti Tautų draugystės muziejui. Tuo metu, vadovaujantis Kultūros paminklų apsaugos įstatymu, poįstatyminiais aktais ir jau nusistovėjusia praktika, klasicizmo ir istorizmo laikmečio pastato kapitalinio remonto ir pritaikymo naujai funkcijai projektavimo darbus buvo galima pradėti tik atlikus kompleksinius mokslinius tyrimus.


Suprojektuotas ir vykdomas Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų atkūrimo pirmasis etapas. Rūmų atkūrimo pirmasis etapas numatytas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1235: techninis rūmų atkūrimo ir pritaikymo pirmos eilės darbų projektas (liekanų konservavimas, pamatai ir pagrindai) – 2002 metų I ketvirtis. Šiame etape numatyta objektuose 01 ir 02 (rūmų pietinis ir dalis vakarinio bei rytinio korpusų) įrengti gręžtinių polių pamatus, gelžbetonines sijas ir mūrus, laikančius rūsio perdangą ir virš pirmojo aukšto surišančią perdangą – standų diską. Taip pat suprojektuotas lauko inžinerinių tinklų kolektorius, iškeliami per statybvietę einantys inžineriniai tinklai.


Pastato architektūra grindžiama Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“ atliktais tyrimais ir jų pagrindu parengta retrospektyva. Tyrimai tęsiami. Retrospektyva tikslinama.


Remdamasis aukščiau minėtais dokumentais, tarptautinėmis paveldosaugos nuostatomis, eilę metų vykusiais Valdovų rūmų atkūrimo bylos svarstymais ir diskusijomis, savo ir kaimyninių kraštų paminklosaugos ir paminklotvarkos patirtimi, jos kritiniu vertinimu, atsižvelgdamas į Rūmų atkūrimo akto išskirtinumą, projektuotojų autorinis kolektyvas vadovaujasi šiais principais:


  • Valdovų rūmų, kaip prarastos grandies Žemutinės pilies urbanistinėje ir tūrinėje struktūroje, atkūrimas.
  • Įvairių laikotarpių autentiškų grindinių ir mūrų liekanų išsaugojimas ir maksimalus eksponavimas.
  • Konstrukcinio rūmų sprendimo pajungimas maksimaliam autento išsaugojimui, eksponavimui ir atkurtosios rūmų dalies atskyrimui nuo autentiškosios.
  • Erdvinės ir planinės rūmų struktūros atkūrimas pagal natūros tyrimų rezultatus, istorines žinias, analogus, naujajame tūryje atkuriant istoriniam rūmų statybos laikotarpiui būdingas erdves. Dalies rūmų patalpų hipotetinių istorinių interjerų atkūrimas, atspindintis atkūrimo laikmetį.
  • Iš ikonografinės medžiagos žinomų, radiniais pagrįstų išorės fasadų ir tūrių atkūrimas, fasaduose įkomponuojant archeologinių tyrimų metu surastų įvairių architektūrinių elementų fragmentus.
  • Fasadų atkūrimas neturint ikonografinės medžiagos, remiantis išlikusios planinės sistemos studijomis, analogais ir natūros tyrimų medžiaga. (Ši fasadų architektūrinė išraiška turi skirtis nuo fasadų, žinomų iš ikonografijos.)
  • Pastato dalių, papildančių istorinių rūmų tūrį, komponavimas ir sprendimas šiuolaikinėmis architektūros išraiškos priemonėmis (nebuvusių atkuriamo renesansinio pastato ribose, nenaudotų rūmų gyvavimo laikotarpiu, šiuo metu pritaikomų utilitarioms paskirtims).