Vertybės
Misija
- Teikti plataus spektro kokybiškas projektavimo paslaugas, atitinkančias tarptautinius kokybės standartus bei įmonėje įdiegtus kokybės vadybos sistemos reikalavimus.
- Bendradarbiauti su valstybinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis ir skatinti visuomenę domėtis Lietuvos kultūros paveldu bei jo apsauga.
Vizija
- Būti pirmaujančia, patikima ir nuolat tobulėjančia nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos projektavimo įmone Lietuvoje, besiremiančia pažangiausia Lietuvos ir tarptautine projektų rengimo patirtimi.
- Siekti geriausių rezultatų, lanksčiai ir profesionaliai derinant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos reikalavimus ir klientų poreikius.
- Tapti darbuotojams labiausiai pageidaujama ir vertinama šios srities bendrove, suteikiančia galimybes perimti pripažintų profesionalų patirtį, dirbti su naujausiomis technologijomis ir nuolat tobulėti profesinėje srityje.
Organizacijos kokybės politika
UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ vadovybė, vertindama organizacijos ilgametę patirtį paveldosaugos srityje bei gebėjimą teikti produktus, atitinkančius kliento poreikius ir taikomų teisės aktų reikalavimus, suvokdama nuolatinio teikiamų paslaugų kokybės gerinimo svarbą,siekiant bendrovės veiklos stabilumo ir konkurencingumo, nustato ir įgyvendina bendrovės kokybės politikos tikslus.
Kokybės politikos tikslai
- Užtikrinti savalaikį produktų teikimą, pagrįstą kliento poreikiais ir atitinkantį organizacijos veiklos specifiką bei nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimo nuostatas.
- Atitikti reikalavimus ir nuolat gerinti kokybės vadybos sistemos rezultatyvumą.
- Siekti organizacijos konkurencingumo taikant pažangią vadybos praktiką, tobulinant esamas ir diegiant naujas technologijas.
- Didinti organizacijos veiklos rezultatyvumą, tobulinant vidinius procesus, atsižvelgiant į organizacijos tikslus ir jų įgyvendinimo rezultatų analizę.
- Siekti aukšto darbuotojų kompetencijos lygio, sistemingai keliant jų kvalifikaciją ir vertinant darbo kokybę.
- Užtikrinti veiksmingą bendradarbiavimą su tiekėjais ir partneriais, vertinant jų kompetenciją ir dalijantis su jais savo patirtimi.
Kokybės politikos įgyvendinimo principai
- Orientavimasis į kliento poreikius ir lūkesčius.
- Ekonomiški ir efektyvūs sprendimai.
- Sisteminio ir procesinio požiūrio taikymas.
- Nuolatinis veiklos gerinimas.
- Nuolatinis darbuotojų kompetencijos vertinimas ir tobulinimas, efektyvus bendradarbiavimas su klientais bei tiekėjais.
UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ vadovybės nustatytiems kokybės politikos tikslams įgyvendinti yra sukuriami kokybės tikslai bei užduotys organizacijos padaliniams, vykdomi kokybės vadybos mokymai darbuotojams, kurie apima kokybės politikos tikslų išaiškinimą. Siekiant užtikrinti, kad organizacijos kokybės politika atitiktų strateginius bendrovės tikslus, ji reguliariai peržiūrima ir vertinama pagal organizacijoje nustatytą tvarką.
Aplinkos apsaugos politika
UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ vykdo nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimus, rengia nekilnojamojo kultūros paveldo objektų darbų parengimo projektus bei naujų ir rekonstruojamų pastatų, inžinerinių tinklų, sodybų projektus, atlieka projektų vykdymo priežiūrą.
Bendrovės vadovybė prisiima atsakomybę už bendrovės veiklos galimą poveikį aplinkai ir įsipareigoja sukurti, įgyvendinti ir nuolat gerinti aplinkos apsaugos vadybos sistemą, atitinkančią tarptautinio standarto ISO 14001 reikalavimus.
Istorija
1950 m. spalio 24 d. Vyriausybės nutarimu buvo įsteigta Mokslinė restauracinė gamybinė dirbtuvė (MRGD), kurios sudėtyje buvo Tyrinėjimo ir projektavimo sektorius. Tai buvo pirmoji Lietuvos istorijoje kultūros vertybių restauravimo organizacija. Vėliau (1961 m.) ji pervadinta Specialiąja moksline restauracine gamybine dirbtuve (SMRGD).Įmonė veikė Architektūros valdybos, vėliau – Valstybinio statybos ir architektūros reikalų komiteto sistemoje.
Pirmasis direktorius – Jonas Domantas, vyriausiasis architektas – Vytautas Balčiūnas.
1969 m. gruodžio mėnesį SMRGD reorganizuota į Paminklų restauravimo valdybą, o vėliauį Respublikinį kultūros paminklų restauravimo trestą, kurio sistemoje veikia atskiros gamybinės teritorinės dirbtuvės ir Paminklų konservavimo institutas (PKI), skirtas tyrimo ir projektavimo darbams. Direktoriai: Gotfridas Gailiušis (iki 1974 m.), Juozas Marcinkus.
1986 m. direktoriumi paskirtas Aleksandras Lukšas.
1987 m. Trestui pavaldus Institutas reorganizuotas į savarankišką valstybinę įmonę – Paminklų restauravimo projektavimo institutą Kultūros ministerijos sistemoje su centru Vilniuje ir filialais Kaune bei Klaipėdoje.
1993 m. privatizavus šią valstybinę įmonę, įsteigta uždaroji akcinė bendrovė„Paminklų restauravimo institutas“, vėliau 1995 m. – akcinė bendrovė „Paminklų restauravimo institutas". Direktorius – Antanas Gvildys, nuo 2001 m. – Ričardas Stulpinas.
Susikūrus kelioms smulkesniems projektavimo įmonėms, institute išlikusio specialistų branduolio pagrindu 2002 m. vasario mėn. įsteigtas UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas". Direktorius – Algirdas Steponavičius.
Instituto indėlis į Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimą
Nuo 1970 m. iki 1993 m. kartu su Kultūros ministerija ir Paminklų restauravimo valdyba (vėliau – trestu) buvo išleista 13 mokslo ir metodikos darbų rinkinio „Architektūros paminklai“ numerių, skirtų paminklotvarkos klausimams.
Okupacinis režimas siekė slopinti tautinę savimonę ir istorinę atmintį. Tipinė industrinė statyba niveliavo tiek miesto, tiek kaimo kraštovaizdžio savitumą. Iš dalies pasipriešinti šiam procesui buvo bandoma pasitelkiant oficialiai deklaruojamą pagarbą visų tautų kultūros ir architektūros paminklams. Institute susibūrė specialistai, kurie savo tiesioginiu darbu, švietėjiška veikla ir diplomatinėmis pastangomis siekė išsaugoti kultūros ir architektūros paveldą. Vadovaudamiesi moksliniais principais, orientuodamiesi į Europos paveldosaugos praktiką ir turėdami visuomenės bei dalies vietos valdžios palaikymą, instituto specialistai pelnė aukštą įvertinimą tiek Sovietų Sąjungoje, tiek visoje Rytų Europoje.
Buvo sukurta paminklosaugos ir paminklotvarkos sistema, kuri, nesant privačios nuosavybės, tam tikrose ribose tinkamai veikia. Tačiau statybos organizacijų dominavimas, prioritetas industriniams metodams, ribotas medžiagų ir technologijų pasirinkimas ir dažnai prasta darbų kokybė, nepaisant tyrėjų bei projektuotojų pastangų, trukdė pasiekti norimų rezultatų. Tik išskirtiniais atvejais pavykdavo išsaugoti, konservuoti ir restauruoti autentiškas medines detales bei įrangą.
Institute buvo įdiegta griežta darbų organizavimo metodika: objektas buvo kompleksiškai ištiriamas ir, remiantis tyrimų išvadomis, rengiama restauravimo bei pritaikymo projektinė dokumentacija. Prireikus funkcinė objekto paskirtis buvo keičiama į tinkamesnę paminklosaugos požiūriu. Tokiais principais buvo rengiami senamiesčių regeneravimo, atskirų ansamblių, ištisų kvartalų ir pastatų projektai. Projektų įgyvendinimo metu buvo atliekami papildomi tyrimai, o sprendiniai koreguojami pagal naujausius tyrimų duomenis. Atlikus darbus turėjo būti rengiamos mokslinės ataskaitos, tačiau tam dažnai nebūdavo skiriama pakankamai laiko.
Visi su paminklosauga susiję projektai buvo rengiami Institute ir jo filialuose – teritoriniuose padaliniuose. Darbai atlikti daugiau kaip 300 kultūros paveldo objektų. Tarp jų – Vilniaus ir Trakų pilys, Vilniaus universiteto ansamblis, Verkių rūmai Vilniuje, Lietuvos liaudies buities muziejus, taip pat sandėliais paverstų bažnyčių restauravimo ir pritaikymo kultūrinei paskirčiai projektai ir kt.
Atkūrus Nepriklausomybę, Institutas buvo privatizuotas, o dalis jo specialistų įkūrė atskiras tyrimų ir projektavimo įmones. Išlikęs specialistų branduolys naujomis sąlygomis tęsė kultūros paveldo tyrimų ir projektavimo darbus.
Projektavimo ir restauravimo institutas šiandien
Bendrovės tikslas – teikti plataus spektro kokybiškas kultūros paveldo objektų tyrimų ir projektavimo paslaugas, atitinkančias tarptautinius projektavimo kokybės standartus bei įmonėje įdiegtos kokybės vadybos sistemos reikalavimus. Bendradarbiaudami su valstybinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis, siekiame skatinti visuomenę domėtis Lietuvos kultūros paveldu ir jo apsauga.
Siekiame būti pirmaujančia, patikima ir nuolat tobulėjančia nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos projektavimo įmone Lietuvoje, savo veikloje taikančia pažangiausią Lietuvos ir tarptautinę projektų rengimo patirtį. Geriausių rezultatų siekiame lanksčiai ir profesionaliai derindami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos reikalavimus su klientų poreikiais.
UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ (PRI) dirba įvairių sričių aukštos kvalifikacijos specialistai: tyrėjai, architektai, konstruktoriai, inžinieriai ir sąmatininkai. Instituto darbuotojai turi Aplinkos ministerijos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atestatus, suteikiančius teisę dirbti nekilnojamojo kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose.
PRI parengė Vilniaus pilių jungtinio komplekso ir Nacionalinio muziejaus pastatų rekonstravimo bei pritaikymo projektus, Katedros aikštės rekonstrukcijos projektą, Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų atkūrimo projektą, Valstybinio Vilniaus mažojo teatro ir Jaunimo teatro rekonstrukcijos projektus, pastatų komplekso (buvusių Sluckų rūmų) restauravimo ir pritaikymo Lietuvos muzikos ir teatro akademijai projektą, Anykščių viešosios bibliotekos projektą ir kt.
Taip pat parengti kompleksiniai Užutrakio, Pakruojo, Plungės, Burbiškio, Zyplių, Baisogalos, Platelių, Šilutės, Kurtuvėnų ir Tuskulėnų dvarų sodybų bei jų pastatų restauravimo ir pritaikymo projektai. Pagal parengtus projektus jau atlikti Ignalinos Laisvės aikštės, Pakruojo Vienybės aikštės ir Sėlių aikštės Zarasuose teritorijų tvarkymo darbai. Taip pat įgyvendintas / įgyvendinamas Palangos botanikos parko istorinės dalies renovacijos techninis projektas.